Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino oro atakas prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus – šią kampaniją jis vadina sąžiningu atpildu už nesiliaujančius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir energetikos tinklams. „Dėl drono atakos Liudinovo mieste kilo gaisras pramonės įmonės teritorijoje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša. Liudinovas yra už 170 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos. Rusijos socialiniuose tinkluose pasklidusiuose nepatvirtintuose vaizdo įrašuose matyti ryškios liepsnos, siaučiančios, kaip teigiama, srityje esančios naftos bazės teritorijoje. Kyjivo kariuomenė pastarosiomis savaitėmis smogė kelioms Rusijos naftos saugykloms ir, be kita ko, sudavė du didelius smūgius netoli karinio aerodromo Saratovo srityje esančiam objektui, kurie sukėlė kelias dienas trukusį gaisrą. Source link

„Sutarėme, kad 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, susitarimas leis išlaikyti 5,5 proc. BVP finansavimo gynybai vidurkį minimu laikotarpiu. Source link

Autobusas avariją patyrė praėjusį sekmadienį, kai nuvažiavo nuo kelio Flakstado komunoje ir nuvirto ant šono į Kilano įlankos priekrantės vandenis. Gelbėtojai autobusą ištraukė iš vandens ir nugabeno į Leknesą. Transporto priemonė per avariją buvo stipriai apgadinta, tad ja buvo uždrausta važiuoti, kol apgadinimus ir tinkamumą eismui įvertins Norvegijos viešųjų kelių administracija. Nepaisant to, ketvirtadienį į jį įsėdo vyras, kurio tapatybė publikacijoje neatskleidžiama, ir ėmė važiuoti autobusu iš aikštelės. Netrukus į vietą prisistatė Norvegijos policijos patrulis ir aptiko autobusą už 150 metrų esančioje savitarnos degalinėje. Policininkai, kuriems apie lietuvių ketinimus išvažiuoti su autobusu, nelaukiant jokio leidimo, kažkas pranešė, įvertino, kad keli autobuso langai išdaužti, priekiniame stikle matėsi dideli įtrūkimai, taip pat trūko vieno veidrodėlio. Langus bandyta užsandarinti kartonu ir lipnia juosta. Dalis priekinio stiklo buvo uždengta plastiku. Situaciją komentavęs Vakarų Lofoteno policijos nuovados viršininkas Ketilas Finstadas-Steira džiaugėsi, kad liudininkai įspėjo pareigūnus apie autobuso manevrus ir konstatavo, kad mėginimas išvažiuoti į kelią...

Suomiai parodė gerą pavyzdį, kaip staigiai ir ryžtingai reaguoti į neva nežinia, ką šalia Suomijai kertinės infrastruktūros dreifuojantį laivą. Neblogai, kad Helsinkyje per gerą savaitę susirinko regiono viršūnės tartis dėl bendrų veiksmų. Pareiškimuose žadama pradėti pastovią Baltijos jūros patruliavimo misiją ir taip stiprinti budrumą. Dar ne taip seniai, iškart po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO, daug kas kalbėjo, kad NATO tampa Mare Nostrum arba NATO ežeru. Žodžiai buvo ir yra gražūs, bet žodžių neužtenka, nes Baltijos jūra Rusijai yra ta erdvė, kur ji dešimtmečiais plečia savo įtaką, o dabar – tiesiogiai bando mūsų kantrybę. Prieš beveik dvidešimt metų Baltijos jūra buvo tapusi Rusijos energetinės ekspansijos į Europą keliu. Anuomet protestavom prieš Lukoil siekius šalia Kuršių nerijos išgavinėti naftą D-6 platformoje, kuri ir šiandien teršia Baltijos jūros ekosistemą. Lietuvos URM dar ne taip seniai dėl eilinio taršos pažeidimo Rusijai teikė notas. 2006 m. prasidėjo pirmojo liūdnai pagarsėjusio Nord Stream dujotiekio...

„Bus kovo mėnesio pradžioje (partijos – BNS) prezidiumas ir priimsime, ką mes vietoje A.Širinskienės ir į antrą poziciją deleguosime“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį kalbėjo politikas. Pasak jo, partija dar neturi kandidato A.Širinskienės vietai užimti, nes „netikėjo, kad Agnė priims tokį sprendimą“. R.Žemaitaitis taip pat pažymėjo, kad vicepirmininkų kandidatūras turės patvirtinti valdančioji koalicija. Ją sudaro Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. „Aiškumas tai labai aišku, tai yra koalicija, ne Seimo pirmininkas sprendžia ir ne Žemaitaitis. Tai yra koalicinis susitarimas ir koalicija priima sprendimą“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas. Politikas taip pat nesutinka, kad jo kandidatūra į Seimo vicepirmininkus būtų teikiama užbaigus bylą dėl žydų niekinimo ir du R.Žemaitaičio atžvilgiu vykdomus ikiteisminius tyrimus. Anot politiko, nėra jokių naujų teisinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų koreguoti koalicinį susitarimą: „Yra koalicinė sutartis, koalicinis sutarimas, aplinkybių jokių naujų nebuvo, jokių naujų įvykių nebuvo. Visa tai buvo žinoma“. Source link

Pradėkime nuo to, kad net 17 ES valstybių, t.y. daugiau nei pusė nepateko į šį sąrašą. Nepateko ir mūsų regionas – Lenkija, Latvija, Estija, nepateko ir tokios pietų šalys kaip Graikija ar Portugalija. Nepateko ir tokie artimi JAV sąjungininkai ir svarbūs ekonominiai partneriai kaip Izraelis ir Singapūras. Tad bet kokios kalbos apie tai, kad tai yra tiesioginė mūsų politikos pasekmė, – yra akivaizdus melas. Tai galbūt galėjo nustebinti tuos, kurie pastaruosius metus svaiginosi nuo nacionalinės propagandos apie tariamą Lietuvos tarptautinį svorį, tačiau ne vakar gimę turėtų suprasti, kad valstybės tarptautinės įtakos tikrai nediktuoja aktyvumas socialiniuose tinkluose. Nepateko ir tokie artimi JAV sąjungininkai ir svarbūs ekonominiai partneriai kaip Izraelis ir Singapūras. Tad bet kokios kalbos apie tai, kad tai yra tiesioginė mūsų politikos pasekmė – yra akivaizdus melas. Antra, kas yra labai svarbu, šis JAV sąrašas nėra „draugų ir priešų“ sąrašas, nes valstybės dalijamos ne į 2, tačiau į 3 kategorijas....

Tai naujausias iš daugelio operacijų ir teisinių manevrų, kuriais siekiama išardyti vadinamąją paralelinę socialinių paslaugų ir politinių biurų sistemą, kurią Kosove remia Serbijos vyriausybė. „Paralelinių ir nusikalstamų Serbijos savivaldybių ir institucijų Kosovo Respublikoje era baigiasi“, – pareiškė vidaus reikalų ministras Xhelalas Svecla (Dželalas Svečlia) socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime, kuriame išvardijo uždarytų biurų vietas, įskaitant vieną sostinėje Prištinoje. Ministras sakė, kad operacijos metu taip pat buvo uždaryti Serbijos pašto  ir bankų skyriai. Šis žingsnis buvo atliktas esant didelei etninei įtampai Kosove prieš vasarį vyksiančius parlamento rinkimus. Trečiadienį Serbija pasmerkė Kosovo valdžios institucijų sprendimą uždaryti jos savivaldybių biurus, o užsienio reikalų ministras šį žingsnį pavadino „pavojingu eskalavimu“. „Šie agresyvūs veiksmai yra ne tik išpuolis prieš institucijas, bet ir akivaizdus bandymas pakenkti Kosovo serbų kolektyvinėms teisėms ir identitetui“, – teigė užsienio reikalų ministras Marko Djuričius socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime. Source link

„Viešajame diskurse kalbos dėl Otavos konvencijos denonsavimo vyksta jau porą savaičių. Norime išgirsti visas institucijas, kurios galėtų pateikti nuomonę“, – susitikimo išvakarėse antradienį kalbėjo komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Sulaukusi karinio patarimo, KAM antradienį nurodė siūlysianti inicijuoti pasitraukimą iš konvencijos, pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas atrištų rankas kariuomenei. Vis tik regione šiuo metu šalių nuomonės išsiskiria: vieni – labiau už, kiti dvejoja, nes nemato techninio poreikio. Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje. G. Jeglinskas teigė matantis išsiskiriančias pozicijas bei norintis sužinoti kokia papildoma informacija yra reikalinga norint priimti sprendimus. „Nežinau, ar pozicijas susivienodinsime, nes vieni mąsto vienaip, kiti kitaip“, – kalbėjo G. Jeglinskas. „Aš matau karinį reikalingumą po to, kai mes pasistatėme barjerą iš „drakono dantų“, „ispaniškų arklių“ ir surenkamų...

Suomijos žiniasklaida kaip pavyzdį pateikė Kremliaus tanklaivį „Hana“, kuris yra įtrauktas į ES laivų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Šis laivas be didelio vargo apėjo sankcijas ir toliau plaukiojo vandens keliais, kuriais plaukiojo ir anksčiau. Leidinys „Postimees“ parengė specialią apžvalgą, kuri paaiškina, kaip Kremliaus vadinamasis „šešėlinis laivynas“ apeina ES įvestas sankcijas. Source link

Šioje byloje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, eksviceministrė galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžiai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL). Anot prokurorų, L.Jaruševičienė laboratorijai nurodė atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija patyrė „didelės turtinės ir neturtinės žalos“. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei buvo sumokėta per 6 mln. eurų. Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo. L.Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis. A.Stončaitis tuomet dirbo Vyriausybės...