„Vilniuje uždaroma JAV ambasada“ – tokią žinią veikiausiai pastebėjo daugelis: vieni praleido pro akis, kiti ėmė tikrinti informaciją internete ar klausė žmonių, galinčių ką nors apie tai žinoti. Dabar jau aišku, kad ši socialiniuose tinkluose pradėjusi sklisti informacija buvo melas, tačiau kai kas galėjo labai rimtai išsigąsti ir imtis evakuacijos ar panašių veiksmų, rašoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime žiniasklaidai. Source link

„Ukraina laikosi savo pasiūlymo nesmūgiuoti bent jau civilinei infrastruktūrai. Mes tikimės aiškaus atsakymo iš Maskvos. Esame pasirengę bet kokiam pokalbiui, kaip tai užtikrinti“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Maskva išnagrinės Ukrainos pasiūlymą nutraukti smūgius prieš civilinę infrastruktūrą. Source link

Išaušus rytui ir pasklidus naujienoms iš Vatikano, gatvių šlavėjas Javieras Languenari (Chavjeras Langenaris) nuo neoklasicistinio pastato, kuriame kadaise arkivyskupu dirbo Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), dar toli gražu netapęs viso pasaulio Romos katalikų bendruomenės vadovu, šlavinėjo lapus. „Mes, argentiniečiai, esame našlaičiai, – apgailestaudamas purtė galvą 53 metų vyras. – Jis ištvėrė tiek, kiek galėjo.“ 88-erių vyro mirtis nebuvo staigmena. Anksčiau šiemet jis 38 dienas praleido ligoninėje, sirgdamas sunkiu plaučių uždegimu, ir atrodė nusilpęs, kai Velykų sekmadienį pasirodė viešumoje. Tačiau pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos – ir pirmojo ne europiečio per daugiau nei tūkstantmetį – mirtis vis tiek buvo skaudi. Prie katedros durų sėdėjo 78 metų moteris, kuri laikė plastikinį dubenėlį prašydama išmaldos ir be paliovos verkė. Kiti tyliai gedėdami degino žvakes. Daugeliui nuolatinės krizės kamuojamos Argentinos gyventojų Pranciškaus noras ginti vargšus, mesti iššūkį vyriausybėms ir mėgautis viskuo – nuo tango iki futbolo – padarė jį ne tik religiniu vadovu, bet ir...

Latvijos pasienyje sekmadienį apgręžtas 61 migrantas, tuo metu Lenkijos pareigūnai šeštadienį fiksavo 75 neteisėtai į šalį norėjusius patekti užsieniečius. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 393 neteisėti migrantai. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos. Kaip skelbė BNS, migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus. Iš viso nuo migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 23 tūkst. užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bando ne po kartą. Source link

„Prieš kurį laiką IDF (Izraelio kariuomenė) smogė keliems paleidimo įrenginiams ir karinės infrastruktūros objektui, iš kurio veikė „Hezbollah“ teroristai Nabatieho vietovėje Libano pietuose“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.  Pranešime priduriama, kad anksčiau sekmadienį žydų valstybė likvidavo vieną „Hezbollah“ kovotoją Huloje. Source link

Apie tai sekmadienį „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pranešė jį administruojantis meteorologas Gytis Valaika. „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos tinklui (LŽŪKT) priklausanti meteorologinė stotelė, esanti Joniškio rajone Žagariškių kaime, balandžio 19 dieną 14-23 val. išmatavo net 61,6 mm kritulių (iš jų net 40,8 mm iškrito vos per 2 valandas). Be to, kaip praneša (puslapio) sekėjas Kasparas Mulevičius, už 70 km į pietryčius nuo minėtos vietovės, Pasvalio r. Meškalaukio kaime, irgi buvo išmatuota ~60 mm kritulių. Balandžio daugiametis vidurkis tame krašte yra 30-34 mm. Nesunku paskaičiuoti, jog iškrito beveik dvi mėnesio normos. Kaip balandį, tai yra įspūdingas kritulių kiekis“, – pripažino G.Valaika. G.Valaikos teigimu, meteorologijos stotis smarkiausi lietūs aplenkė. Tai esą parodo ypač smarkių liūčių lokalumą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskyroje „Facebook“ paskelbta, kur šeštadienį buvo užfiksuoti didžiausi lietūs: Joniškyje – 35 mm Pakruojyje – 30,5 mm Kaišiadoryse – 24,7 mm Panevėžyje – 19,3 mm Elektrėnuose – 15 mm Kaip šeštadienį...

Anot V. Putino, paliaubos truks nuo šio vakaro iki sekmadienio vidurnakčio. „Jei Rusija dabar staiga bus pasirengusi iš tikrųjų įsitraukti į visiškos ir besąlygiškos tylos formatą, Ukraina elgsis atitinkamai – atspindėdama Rusijos veiksmus“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis. Jis pridūrė siūlantis pratęsti paliaubas ir „po Velykų, balandžio 20 dienos“. Ukrainiečių lyderis taip pat apkaltino Rusiją, kad ji jau sulaužė savo pažadus, sakydamas, kad „Rusijos puolimo operacijos tęsiasi keliuose fronto sektoriuose, o rusų artilerijos ugnis nesiliauja“. Chersono srities gubernatorius šeštadienio vakarą pranešė apie dronų atakas po 18 val., kada turėjo įsigalioti V. Putino paskelbtos Velykų paliaubos.  Ukrainiečių karinės oro pajėgos šeštadienio vakarą taip pat pranešė, kad keliose Rytų Ukrainos srityse paskelbti perspėjimai dėl oro pavojaus, kai turėjo įsigalioti paliaubos.  Ukrainos karinės oro pajėgos socialiniame tinkle pranešė apie „balistinių raketų grėsmę“. Tuo metu oficialiuose oro pavojaus žemėlapiuose nurodyta, kad Charkivo, Donecko, Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse paskelbtas oro pavojus. „Todėl iš...

Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad jos pajėgos perėmė Olešnios kaimo kontrolę. Dabar ukrainiečiai Rusijos Kursko srityje kontroliuoja tik Gornalio kaimą. Rusai atsiėmė beveik visas teritorijas Kursko srityje, kurias per rugpjūtį pradėtą netikėtą puolimą buvo užėmę ukrainiečių kariai. Iš viso Kyjivo pajėgos buvo užėmusios daugiau kaip 1 tūkst. kv. km Kursko srities teritorijų. Puolimą Kursko srityje – didžiausią užsienio kariuomenės įsiveržimą į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – ukrainiečiai surengė praėjus pustrečių metų po to, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusų pajėgos daug šių teritorijų atkovojo praėjusį mėnesį. Dabar rusų pajėgos yra prie sienos ir kels didesnę grėsmę Ukrainos Sumų sričiai. Šeštadienį Kursko srities gubernatorius Aleksandras Chinšteinas „Telegram“ parašė, kad per ukrainiečių drono smūgį automobiliui šiame regione žuvo moteris, buvo sužeisti vyras ir vaikas. Source link

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas pabrėžia, kad šiame dokumente turi būti labiau išryškinti pagrindiniai krašto gynybos ir saugumo prioritetai. Premjeras Gintautas Paluckas sudarė darbo grupę naujai strategijai parengti. Jos vadove paskirta krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Poreikį atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją lemia siekis atspindėti pakitusią Lietuvos saugumo aplinką ir šalies vykdomas priemones nacionaliniam saugumui stiprinti“, – BNS sakė ministrė. Jos teigimu, pastarąjį kartą strategija atnaujinta 2021 metais, o nuo to laiko įvyko daug reikšmingų pokyčių, turinčių tiesioginės įtakos Lietuvos saugumo situacijai. „Todėl būtina tinkamai apibrėžti mūsų atsaką į šalies saugumui kylančias grėsmes“, – tvirtino ministrė. Anot jos, atnaujinant strategiją pagrindinis dėmesys bus skiriamas „nustatyti priemones, kurias įgyvendinsime visapusiškai stiprindami pasirengimą gynybai, didindami valstybės ir visuomenės atsparumą bei kurdami mūsų interesus atitinkančią tarptautinę saugumo aplinką“. Pagal premjero potvarkį, darbo grupė iki spalio 1 dienos turi pateikti Vyriausybei Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą....

„Tai – ryškus pareiškimas, su neaiškiomis praktinėmis pasekmėmis (sankcijos? žvalgybinė pagalba? JAV pajėgų statusas NATO rytiniame sparne?). Ypač D.Trumpo pažadų išspręsti jį per trumpą laiką kontekste ir pasirinkus taktiką nuolankiai diplomatijoje atliepti Kremliaus poziciją – bus sunku parduoti tai kaip sėkmės istoriją, ypač, jei būtų atsitraukiama net nepabandžius padidinti spaudimo Kremliui“, – komentavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Pasak jo, Paryžiuje Ukrainos atstovai pakartojo savo „raudonąsias linijas“. Nesutinkama su neutraliu statusu (NATO narystė turi likti „ant stalo“), kariuomenės dydžio ribojimais, okupuotų teritorijų pripažinimu. Taip pat siekiama realių saugumo garantijų bei karo belaisvių, civilių ir į Rusiją deportuotų vaikų sugrąžinimo. Ukrainiečiai paliaubų užtikrinimui nenori ESBO misijos, kuri nebuvo sėkminga Donbase 2015–2022 m., taip pat atsisako JT taikos palaikymo operacijos. Lūkestis, kad paliaubas stebėtų JAV – amerikiečiai kol kas nesako nei taip, nei ne, nors tokią misiją įsivaizduoti kol kas sunku. „Visgi ir JAV, ir Ukraina, ir Europos šalys...