Valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad su kardinolu Matteo Zuppi aptars, kaip Vatikanas galėtų padėti deryboms.
Paklaustas, ar Vatikanas galėtų būti taikos tarpininkas, M.Rubio atsakė: „Nevadinčiau to tarpininku, bet tai tikrai – manau, kad tai vieta, į kurią būtų patogu kreiptis abiem pusėms. Taigi mes apie visa tai kalbėsime ir, žinoma, visada būsime dėkingi Vatikanui už norą atlikti šį konstruktyvų ir teigiamą vaidmenį.“
Vatikanas turi diplomatinio neutralumo tradiciją ir jau seniai pasiūlė savo paslaugas ir patalpas deryboms palengvinti.
Popiežius Leonas XIV, pirmasis Amerikos popiežius, pažadėjo asmeniškai dėti „visas pastangas“, kad padėtų užbaigti karą.
„Šventasis Sostas visada pasirengęs padėti suvesti priešus, akis į akį, pasikalbėti tarpusavyje, kad tautos visur vėl atrastų viltį ir atgautų orumą, kurio nusipelnė, taikos orumą“, – sakė jis.
Per susitikimą JAV ambasadoje Romoje M. Rubio padėkojo M.Zuppi už Vatikano humanitarinį vaidmenį, ypač paminėdamas apsikeitimą kaliniais ir ukrainiečių vaikų grąžinimą.
Vatikano diplomatija
Bene svarbiausia Šventojo Sosto diplomatinė iniciatyva kilo per patį Kubos raketų krizės įkarštį, kai 1962 m. rudenį Sovietų Sąjungos premjeras Nikita Chruščiovas įsakė Kuboje slapta dislokuoti branduolines raketas, kurias netrukus aptiko JAV žvalgybiniai lėktuvai.
Johno F. Kennedy administracijai svarstant atsaką ir iškilus branduolinio karo grėsmei, popiežius Jonas XXIII viešame kreipimesi per radiją, kalboje Vatikano ambasadoriams, taip pat privačiai rašė J.F.Kennedy i ir Chruščiovui, ragindamas juos atsitraukti.
Kai kurie istorikai mano, kad Jono XXIII raginimai padėjo abiem pusėms atsitraukti nuo branduolinio karo slenksčio.