„(…) užgauli retorika ir veiksmai žurnalistų bei visos LRT atžvilgiu, kuriuos stebime viešojoje erdvėje iš valdančiųjų atstovo Seimo nario R.Žemaitaičio, peržengia ribas ir yra visiškai netoleruotini. Tas pats pasakytina apie puolimą socialiniuose tinkluose – raginu liautis“, – LRT pranešime spaudai cituojamas M.Jurkynas.
„Visiems svarbu suprasti, kad žurnalistai dirba ne sau, o siekdami vykdyti demokratijai itin svarbią misiją – informuoti visuomenę. Žurnalistų įžeidinėjimui ar persekiojimui Lietuvoje neturi būti vietos. Valdžios institucijos, jų atstovai turi ne tik teikti informaciją teisės aktų nustatyta tvarka, bet ir atsakyti į žurnalistų klausimus etiškai“, – pridūrė jis.
M.Jurkynas taip pat teigė, kad jeigu bet kurie asmenys turi pagrįstų priekaištų dėl kokių nors konkrečių LRT žurnalistų darbo aspektų, dėl teisės aktų ar etikos pažeidimų, juos apskųsti yra aiški procedūra.
„LRT redaktoriai ir žurnalistai nuolat skiria dėmesio savo darbo tobulinimui, o asmenų skundus dėl konkrečių atvejų nagrinėja LRT etikos kontrolierė. LRT yra visuomet pasirengusi tobulėti“, – kalbėjo transliuotojo tarybos pirmininkas.
Jis pirmadienį kartu su kitu tarybos nariu Deimantu Jastramskiu susitiko su LRT žurnalistais ir kitais LRT darbuotojais.
Vieša įtampa tarp dalies LRT tarybos narių ir administracijos piką pasiekė Seimui svarstant įstatymo pataisas, lengvinančias įstaigos vadovo atleidimą.
„Nemuno aušros“ siūlymas, kad LRT vadovą būtų galima atleisti už tai balsavus šešiems nariams iš 12, yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, tačiau iniciatoriai pripažino, jog projektą reikės tobulinti atleidimui numatant bent septynis balsus.
Šiuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų gali būti pašalintas balsuojant aštuoniems nariams.
Daliai žurnalistų bendruomenės antradienį rengiantis mitinguoti dėl, jų teigimu, grėsmės žodžio laisvei, M.Jurkynas sakė nematantis LRT politizavimo grėsmės.
„ Aš tos grėsmės nematau ir sakyti, kad Lietuva eina Vengrijos keliu, o ne ar Lietuva eina Vengrijos keliu, manau, yra daug tiksliau, kadangi reikia žinoti, jog demokratiją sudaro daug elementų. Mes turime turėti laisvus rinkimus, laisvą žiniasklaidą, aktyvią pilietinę visuomenę, teisės viršenybę. Ir mes visus šituos dalykus turime“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ teigė tarybos pirmininkas.
Svarstant minimas pataisas, LRT taryba laikosi nuomonės, kad organizacijos vadovo atleidimo kartelė turi nesikeisti siekti aštuonis balsus, tačiau sutinka, jog balsavimas turi būti slaptas.
Ji taip par ragina keisti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus. Šiuo metu LRT vadovą taryba gali pašalinti argumentuodama viešuoju interesu, tačiau teigia, jog tai – pernelyg nekonkretus kriterijus.
„Kiek žinau, Seime jau yra registruojami pasiūlymai dėl LRT įstatymo suderinimo su Europos žiniasklaidos laisvės akto reikalavimais – tai labai gera kryptis“, – sakė M.Jurkynas.
„Tikimės, kad svarstymo metu Seime bus rasti geriausi sprendimai. Kaip LRT taryba esame pasirengę dalyvauti susijusiuose svarstymuose“ – kalbėjo jis.
M.Jurkynas taip pat atmetė kaltinimus, kad LRT taryba yra išorės įrankis spaudimui daryti.
„Nei viena Tarybos narius skyrusi organizacija ar institucija, taip pat jokie kiti asmenys negali primesti savo pozicijos Tarybai – jos nariams taikomos nepriklausomumo garantijos“, – tvirtino tarybos pirmininkas.
„Ką Taryba benuspręstų, tai visuomet daroma Tarybos sprendimu dėl geriausio LRT valdymo bei misijos įgyvendinimo. Tikrai ne dėl to, kad taip ar priešingai sako Seimo narys R.Žemaitaitis ar bet kas kitas“, – sakė jis.
M.Jurkynas pasveikino antradienį vyksiantį mitingą kaip prisidedantį prie demokratijos stiprinimo, tačiau pabrėžė, kad jam kaip LRT tarybos pirmininkui svarbu, jog protestų kontekste LRT eteris nebūtų išskirtinėmis sąlygomis prieinamas vienai pozicijai ar protesto formai.
Dėl politikų veiksmų nacionalinio transliuotojo darbuotojai praėjusią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo įstaigos. Jie taip pat rengia laidas, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
