JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) formuojant naują poziciją dėl karo Ukrainoje, už Europos pasiūlytą tekstą, skirtą trečiosioms karo metinėms paminėti, balsavo 93 pasaulinės organizacijos nariai, 18 pasisakė prieš, o dar 65 balsuojant susilaikė.
Vašingtonas, kaip ir Maskva bei Rusijos sąjungininkės Baltarusija, Šiaurės Korėja ir Sudanas balsavo prieš rezoliuciją.
Tekste, kuris, palyginti su ankstesnėmis rezoliucijomis dėl karo, sulaukė kur kas mažesnio palaikymo, griežtai kritikuojama Rusija ir pabrėžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas bei jos sienų neliečiamumas.
Stiprėjant nesutarimams tarp D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Vašingtonas buvo parengęs savo rezoliucijos projektą.
Netikėtai atšilus Rusijos ir JAV santykiams po to, kai į Baltuosius rūmus sugrįžo D.Trumpas, Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia JAV parengtą tekstą pavadino „žingsniu teisinga linkme“.
Tačiau Vašingtono sąjungininkė Prancūzija pateikė JAV teksto pataisas ir Generalinei Asamblėjai pareiškė, kad Paryžius kartu su Europos šalimis ir Jungtine Karalyste (JK) „negalės pritarti dabartiniam tekstui“.
Visos Ukrainą palaikančios šalys siekė, kad JAV tekste būtų paminėta, jog „visavertę invaziją į Ukrainą“ įvykdė Rusija.
Vengrija, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas laikomas labiausiai Kremliui palankiu ES vadovu, balsavo prieš pakeitimus.
Pakeitimais taip pat dar kartą patvirtintas įsipareigojimas dėl Ukrainos „teritorinio vientisumo“, kuris JAV tekste buvo praleistas.
JAV pasiūlymas buvo taip smarkiai pakeistas, kad Vašingtonas galiausiai susilaikė balsuoti dėl savo teksto.
Ukrainos teritorinio vientisumo neliečiamumas buvo kertinis ankstesnių JT Generalinės Asamblėjos priimtų rezoliucijų akmuo, o Jungtinės Valstijos, vadovaujamos buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), buvo vienos stipriausių jų rėmėjų.
„Bandymas įtraukti šią formuluotę menkina tai, ko siekiame šia perspektyvia rezoliucija“, – prieš balsavimą sakė JAV ambasadorė JT Dorothy Shea (Doroti Ši).
Dėmesio centre – JT Saugumo Taryba
Po Generalinės Asamblėjos balsavimo vėliau pirmadienį Vašingtonas turėtų pateikti savo tekstą balsavimui JT Saugumo Taryboje, Valstybės departamento pareigūnui įspėjus, kad JAV vetuos bet kokius Rusijos ar europiečių pakeitimus.
Dėl JT mechanizmų Vašingtonas negalėjo vetuoti JT Generalinėje Asamblėjoje pateiktų pakeitimų.
Kad rezoliucijos projektas būtų priimtas Saugumo Taryboje, už jį turi balsuoti devynios iš 15-os Tarybos narių, be to, jis turi išvengti nuolatinių Tarybos narių – Jungtinės Karalystės (JK), Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV – veto.
Net jei Tarybos ES narės Prancūzija, Slovėnija, Danija ir Graikija, taip pat JK susilaikytų, JAV rezoliucija vis tiek būtų priimta.
Tokiu atveju kiltų klausimas, ar Prancūzija ir JK būtų pasirengusios pirmą kartą per daugiau nei 30 metų vetuoti projektą.
Šią savaitę minėtų šalių vadovai Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) lankysis Baltuosiuose rūmuose, kur vyks svarbios derybos dėl Ukrainos.
„Nesuprantu, kaip Paryžius ir Londonas gali pritarti tekstui, kuris taip nutolęs nuo jų deklaruojamų pozicijų dėl Ukrainos, bet taip pat nesuprantu, kaip jie gali jį vetuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Richardas Gowanas (Ričardas Govanas) iš analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG).
Europiečiams konkuruojantys balsavimai bus „jų padėties daugiašalėje sistemoje išbandymas“. Kartu Kyjivas gali likti „vis labiau izoliuotas“, jei sulauks per mažos paramos, teigė R. Gowanas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sekmadienį, prieš svarbų balsavimą, paragino sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos, kuris gerbtų šalies teritorinį vientisumą ir nepažeistų JT Chartijos.
