F. Merzas paragino skubiai formuoti naują koalicinę vyriausybę, įspėdamas, kad, kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) skatina greitus ir trikdančius pokyčius, „pasaulis mūsų nelauks“.
Jis pabrėžė, kad po to, kai D. Trumpas užmezgė kontaktą su Rusija ir išsakė komentarų, keliančių abejonių dėl NATO ateities stiprumo, Europa turi stiprinti savo gynybos pajėgumus ir pareiškė, kad „neturi jokių iliuzijų dėl to, kas ateina iš Amerikos“.
Kraštutiniai dešinieji AfD, palyginus su praėjusiais rinkimais prieš ketverius metus, beveik padvigubino savo balsų dalį ir turėtų gauti daugiau nei 20 proc. rinkėjų palaikymo. Tai didele dalimi siejama su susirūpinimu dėl imigracijos ir saugumo po virtinės mirtinų išpuolių, dėl kurių kaltinami pabėgėliai.
F. Merzo CDU/CSU aljansas laimėjo daugiau nei 28 proc. balsų, rodo vėlyvą sekmadienio vakarą paskelbtos prognozės. Jis sutriuškino dabartinio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) socialdemokratus (SPD), kurie, kaip rodo prognozės, pasieks istorines žemumas su 16 proc. balsų.
F. Merzas, ilgametis buvusios kanclerės Angelos Merkel varžovas partijoje, pažadėjo griežtą kovą su neteisėta imigracija. Jis tikisi susigrąžinti balsus iš AfD, kurios iškilimas daugeliui Vokietijos piliečių ir pagrindinių partijų buvo numatomas, bet vis tiek šokiruojantis rezultatas, atvėręs kelią minčiai, kad šalis, vis dar siekianti atpirkti kaltę dėl Holokausto, nėra atspari kraštutinių dešiniųjų atgimimui.
Tikėtina, kad AfD, per rinkimų kampaniją sulaukusi aiškaus artimų D. Trumpo sąjungininkų palaikymo, liks opozicijoje. Visos kitos partijos pažadėjo neprileisti kraštutinių dešiniųjų prie valdžios ir išlaikyti „ugniasienę“ nuo bendradarbiavimo su jais.
Tačiau AfD lyderė Alice Weidel (Alis Veidel) džiugiai sveikino, jos žodžiais tariant, istorinį rezultatą ir dar kartą pakartojo, kad jos partija yra pasiruošusi valdyti su CDU/CSU.
Dalis rinkėjų neslėpė baimės, kad gali iškilti kraštutiniai dešinieji.
„Bijau, kad AfD taps stipri“, – sakė 32 metų projektų vadovė Janine Wirmer (Džanin Virmer), balsą atidavusi Frankfurte.
„Amerikiečiai abejingi Europos likimui“
69-erių F. Merzas negalės perimti valdžios, kol nesudarys naujos koalicinės vyriausybės, kas dažnai yra ilgai trunkantis procesas. Visgi jis yra pažadėjęs užbaigti šį darbą iki Velykų.
Berlynui tai gali reikšti paralyžių tuo metu, kai D. Trumpas privertė Europą susidurti su staigiais pokyčiais ir sukrėtė Europos sąjungininkus, ypač dėl karo Ukrainoje.
Vokietijos rinkimai surengti tuo metu, kai JAV ir Europos santykiuose vyksta tektoniniai pokyčiai. D. Trumpas, apeidamas Europos lyderius, tiesiogiai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, norėdamas užbaigti trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje.
„Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) praėjusios savaitės pareiškimų aišku, kad amerikiečiai (…) didžiąja dalimi abejingi Europos likimui“, – teigė F. Merzas po rinkimų surengtuose debatuose.
Jis sakė, kad jo „absoliutus prioritetas bus kuo greičiau sustiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio galėtume pasiekti nepriklausomybę nuo JAV“ gynybos srityje.
Norėdamas suformuoti daugumą, F. Merzas pirmiausia gali kreiptis į SPD, tačiau be O. Scholzo, kuris atsiprašė už savo partijos „kartų“ pralaimėjimą.
F. Merzas taip pat galėtų kreiptis į žaliuosius, kurie gavo apie 12 proc. balsų, nors CDU partnerė CSU šiuo metu tokią galimybę atmeta.
Kita galima partnerė – mažoji FDP partija, kurios pasitraukimas lapkritį sukėlė O. Scholzo vyriausybės žlugimą, – arti to, kad neperžengs penkių procentų barjero, reikalingo patekti į parlamentą.
Tai, kaip ir kraštutinės kairės Sahros Wagenknecht (Zaros Vagenknecht) aljanso (BSW), kuris vėlų sekmadienį buvo vos žemiau slenksčio – 4,9 proc. – likimas paveiktų sudėtingą parlamentinę aritmetiką.
Jei BSW galiausiai peržengs slenkstį, tai reikš, kad F. Merzui reikės dviejų koalicijos sąjungininkų – tai kelia pavojų, kad gims dar viena ideologiškai įvairialypė koalicija, kaip kad O. Scholzo vadovautoji.
„Paskutinė galimybė“
Neliko nepastebėtas keistas itin poliarizuotos kampanijos posūkis – AfD sulaukė paramos iš D. Trumpo komandos, o milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) ją įvardijo kaip vienintelę partiją, galinčią „išgelbėti Vokietiją“.
F. Merzas sakė, kad „įsikišimai iš Vašingtono buvo ne mažiau dramatiški ir šiurkštūs nei įsikišimai, kuriuos matėme iš Maskvos, todėl mes esame po didžiuliu spaudimu iš abiejų pusių“.
AfD, stipriausia buvusiuose komunistiniuose Rytų Vokietijos regionuose, taip pat padarė pažangą vakarinėse žemėse ir pasiekė geriausią iki šiol rinkiminį rezultatą po to, kai Vokietiją sukrėtė keli išpuoliai, kurių įtariamieji buvo prieglobsčio prašytojai.
Gruodį įtariamajam automobiliu įsirėžus į kalėdinės mugės lankytojų minią žuvo šeši žmonės ir šimtai buvo sužeisti. Įvykio vietoje buvo sulaikytas Saudo Arabijos pilietis.
Po to sekė dar keli mirtini išpuoliai, dėl kurių kaltinami prieglobsčio prašytojai iš Afganistano: vaikų darželio auklėtinių užpuolimas peiliu ir dar vienas išpuolis su automobiliu Miunchene.
Penktadienį prie Berlyno Holokausto memorialo buvo sulaikytas siras, dūręs peiliu į kaklą ispanų turistui. Policijos teigimu, jis norėjo „žudyti žydus“.
F. Merzas teigė, kad naujoji vyriausybė turi ryžtingai spręsti problemas migracijos srityje ir taip pat pataisyti silpstančią ekonomiką, įspėdamas, kad kitaip kitą kartą gali laimėti kraštutiniai dešinieji.
„Statymai negali būti didesni“, – teigė politikos analitikas ir rašytojas Michaelis Broeningas (Michaelis Brioningas).
„Pagrindinėms Vokietijos partijoms nuolat nepavyksta įtikinti rinkėjų atmesti kraštutinių dešiniųjų, ir šie rinkimai gali būti paskutinė galimybė pakeisti padėtį“, – teigė jis.
Pasak jo, demokratinės jėgos turi rasti sprendimus ekonomikos sąstingiui, imigracijos problemoms ir rinkėjų nepasitenkinimui spręsti, ir pridūrė, kad „jei tradicinėms Vokietijos partijoms šį kartą nepavyks pasiekti rezultatų, jos gali ilgai nebebūti valdžioje“.
