Penktadienį skelbiamame interviu „Verslo žinioms“ G.Nausėda tvirtino, kad Gintauto Palucko Vyriausybė vis dar dirba, nes yra „pakankamai sveikų jėgų, kurios garantuoja tos Vyriausybės darbą“.
Valdančią koaliciją sudaro socialdemokratai, demokratai ir R.Žemaitaičio „aušriečiai“.
Jis taip pat nuramino tris nepartinius „Nemuno aušros“ ministrus, jog šie gali dirbti ramiai ir „pernelyg nesižvalgyti per petį, ką ten tas ponas kalba“, tačiau įspėjo, jog tokia situacija gali netrukti ilgai.
Jei tokiais tempais ponas Žemaitaitis diskredituoja ne tik pats save, bet ir visą valstybę jau net ir užsienio partnerių akyse, ir pačios Ukrainos akyse, aš nematau jokios perspektyvos šitokios sudėties koalicijai dirbti ateityje.
„Bet žinoma, kad tokia perspektyva yra pakankamai miglota. Ir jei tokiais tempais ponas Žemaitaitis diskredituoja, tiesą sakant, ne tik pats save, bet ir visą valstybę jau net ir užsienio partnerių akyse ir pačios Ukrainos akyse, aš nematau jokios perspektyvos šitokios sudėties koalicijai dirbti ateityje.
Ir manau, kad čia kalbame apie pakankamai trumpą laiką, kuomet pakeitimai bus tiesiog neišvengiami ir visi suvoks, kad tai yra neišvengiama“, – interviu „Verslo žinioms“ teigė prezidentas.
G.Nausėda palygino R.Žemaitaitį su savo prorusiškais pasisakymais pagarsėjusiu mediku, kandidatavusiu į prezidentus Eduardu Vaitkumi.
„Jeigu iki rinkimų jis dar sugebėjo kažkaip maskuotis, tai dabar jis vis labiau nusimeta savo kaukę. Ir tie, kurie rinko Žemaitaitį, gavo Vaitkų. Tai, valstybės požiūriu, turėti vis labiau akivaizdžiai pasireiškiantį prorusišką politiką yra per didelė prabanga šiais laikais“, – tvirtino G.Nausėda.
Aštri prezidento retorika pasigirdo po to, kai R.Žemaitaitis susitikimų su rinkėjais maratone ėmė aiškinti, jog G.Nausėda esą ieškodamas, iš kur paimti lėšų didesniam gynybos biudžetui, nori „nacionalizuoti indėlius“ ir netgi nusitaikė į gyventojų pensijų fonduose kaupiamus pinigus.
Prezidentūra tai pavadino melu, o G.Nausėdos patarėjas Frederikas Jasonas prilygino R.Žemaitaitį Maskvos „propagandos ruporams“, t.y. Kremliaus ir Rusijos užsienio reikalų ministro atstovams spaudai Dmitrijui Peskovui ir Marijai Zacharovai.
G.Nausėda teigia, jog Valstybės gynybos tarybos sutartam 5-6 proc. BVP gynybos biudžetui artimiausiais metais reikėtų apie 12-13 mlrd. eurų papildomų lėšų. Šaltiniai, anot jo, galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos, Lietuvos banko pelno įmoka į valstybės biudžetą.
Šalies vadovo teigimu, investicijoms į gynybą galima būtų pasiskolinti iš gyventojų, kurie bankuose laiko milijardus laisvų lėšų, o pensijų fondams galėtų būti numatytas mechanizmas aktyviau investuoti Lietuvoje.
Kiek anksčiau R.Žemaitaičiui ėmus kritikuoti minėtus planus dėl spartesnio gynybos biudžeto ir pareiškus, jog nemato reikalo vykti į Ukrainą, nebent pasimokyti iš jos pareigūnų korupcijos, Seimo pirmininkas Saulus Skvernelis tai įvertino kaip koalicijos sutarties pažeidimą.
