Anot teisėsaugos, ketvirtadienį apie 10 val. Venslaviškio gatvėje Panevėžyje, buitinių atliekų konteineryje, rastas ir paimtas revolveris „Blow 38“. Penktadienį apie 1.30 val. Pakuodžiupių kaime Panevėžio rajone, rastas ir paimtas revolveris „Weihrauch Mellrichstadt“. Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo ginklais. Source link

Anot straipsnio, remiantis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu, šalis galėtų greitai sukurti bazinį įrenginį iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į 1945 m. ant Nagasakio numestos bombos „Storulis“ (angl. – Fat Man). „Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos, įgyvendindamos Manhatano projektą, po 80 metų nebūtų sunki užduotis“, – teigiama dokumente. Ten pat rašoma, kad neturėdama laiko pastatyti ir eksploatuoti didelių įrengimų, reikalingų uranui sodrinti, karo metu Ukraina turėtų panaudoti plutonį, išgautą iš panaudotų kuro strypų, išimtų iš Ukrainos branduolinių reaktorių. Ukraina vis dar kontroliuoja devynis veikiančius reaktorius ir turi nemažai branduolinės patirties, nors 1996 m. atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo. commons.wikimedia.org/JAV federalinės vyriausybės nuotr./Branduolinis sprogimas „Ukrainos turimo reaktorių plutonio svoris gali siekti septynias tonas… Norint sukurti didelį branduolinių ginklų arsenalą, reikėtų daug mažiau medžiagos… Medžiagos kiekio pakanka šimtams kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siektų kelias kilotonas“. Dokumente daroma išvada, kad tokios bombos galingumas sudarytų maždaug dešimtadalį...

Klausimai apie prezidento traumą pasklido po to, kai Nepriklausomybės dieną jis buvo pastebėtas be įprasto tvarsčio ant dešinės rankos ir viešai buvo matoma, kad trūksta dalies piršto. Prezidento padėjėjas Wojciechas Kolarskis sakė, kad trauma įvyko atliekant įprastus namų ruošos darbus, ir apibūdino ją kaip „gana rimtą įpjovimą“, kuriam prireikė nedidelės chirurginės procedūros. W.Kolarskis transliuotojo RMF FM eteryje patikino visuomenę, kad „dabar prezidentas jaučiasi visiškai gerai“. Prieš kelias savaites įvykęs incidentas buvo greitai išspręstas ir, pasak jo biuro, netrukdė A.Dudos pareigoms. Nors W.Kolarskis stengėsi sušvelninti situaciją, sakydamas, kad „tai gali nutikti bet kam“, matomas pokytis patraukė visuomenės dėmesį, sukeldamas smalsumą dėl netikėtos nelaimės Lenkijos vadovo gyvenime. Source link

Ketvirtadienio naktį gaisras kilo Šiaulių rajono Gergždelių kaime. Source link

Šiandien, 2024 m. lapkričio 13 d. Betygalos mstl., Raseinių rajone apie 5 ryto iš namų išėjo Laima Laurynienė (47 m.). Iš naršymo istorijų matyti, jog ketino keliauti per Ariogalą, Raseinius, Kauną Vilniaus kryptimi. Su savimi pasiėmė tik vairuotojo pažymėjimą, asmeniniai daiktai palikti namuose. „Akivaizdžiai planavo išvykimą, kadangi tai nuslėpė nuo namiškių, ištrinta autobusų tvarkaraščio naršymo istorija, specialiai išjungtas telefonas“, – skelbia feisbuke paieškos aktyvistai. Paskutinė fiksuota Laimos buvimo vieta – Raseinių autobusų stotis. Paskutinė fiksuota lokacija – Raseinių autobusų stotis. Gali būti, jog žmogus turi depresijos požymių. Moteris vilkėjo juodą paltą. Pastebėjus Laimą, prašoma nepaleisti jos iš akių ir skubiai pranešti numeriu 112. Source link

Kaip nurodė Policijos departamentas, krovininis vilkikas „MAN“ apie 14 val. buvo sustabdytas kelio Šiauliai–Tauragė 62-ame kilometre. Automobilį ne tarnybos metu vairavo 1983 metais gimęs Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys gelbėtojas, kuriam nustatytas 0,62 prom. girtumas. Vairuotojui surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl vairavimo esant neblaiviam ir dėl transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimo. Source link

Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas apklausą atliko likus mėnesiui iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose, kuri atgaivino nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali priversti Ukrainą atiduoti žemes. „2024 metų spalio pradžioje, nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, dauguma ukrainiečių – 58 proc. – pasisakė prieš bet kokias teritorines nuolaidas“, – sakoma apklausos ataskaitoje. Kyjivas, turintis mažiau ginklų ir pajėgų nei Maskva, jau ne vieną savaitę stengiasi sulaikyti nuolatinį Rusijos pajėgų veržimąsi į priekį rytinėje Donecko srityje. Diplomatiniame fronte jis susidūrė su kai kurių Vakarų sąjungininkų nuovargiu nuo karo. Tarp tų sąjungininkų yra ir pagrindinė Kyjivo rėmėja – Jungtinės Valstijos, kuriose prezidento rinkimai atgaivino diskusijas dėl pagalbos Ukrainai. Išrinktasis prezidentas D. Trumpas yra tvirtinęs, kad nutrauks kovas per 24 valandas, tačiau nepateikė detalių, kaip tai būtų padaryta. Tačiau karinės ir diplomatinės nesėkmės neturėjo didelės įtakos apklausoms, kurios parodė, kad „nuo 2024 metų gegužės iki spalio pradžios situacija iš tikrųjų nepasikeitė – šiuo metu...

Kauno Rotušės aikštės teritorijoje vietoje Senamiesčio zonos įvedama oranžinė automobilių stovėjimo zona, čia bus taikomas euro valandinis mokestis. Source link

Estijos gynybos pajėgų vadas, generolas majoras Andrus Merilo sako, kad karo atveju reikia būti pasirengusiems sprogdinti tiltus ir pastatus, kad būtų užkirstas kelias Rusijos kariuomenės judėjimui. Jis įvertino ir atvirai įvardijo, kokių dar priemonių reikėtų imtis, atlaikant tariamą priešo puolimą. Pasak generolo majoro, jei karinis susidūrimas tarp NATO ir Rusijos įvyktų, mūšiai vyktų Estijos teritorijoje. Šaltinis: „Postimees“ Estijos kariai pratybose / „Reuters“/„Scanpix“ Source link

Pasak jo, rengiantis dislokuoti brigadą kiek stringa jai reikalingos infrastruktūros statybos. „Turime tokio pobūdžio problemas (…) rangos statybų pajėgumo prasme ir konkursų organizavimo prasme“, – TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sakė G.Nausėda. „Bet net jeigu atsilikimas ir yra, tai jis nėra toks beviltiškas, ir aš manau, kad nauja atėjusi Krašto apsaugos ministerijos vadovybė turėtų tam suteikti labai aiškų prioritetą ir, glaudžiai dirbdama su Vokietijos politikais, siekti, kad tas planas būtų įgyvendinamas per minimaliai trumpą terminą“, – pridūrė jis. Pasak prezidento, Lietuva turi padaryti viską, kad šiame procese būtų pasiektas negrįžtamumas. „Aš manau, kad pusės metų ar kelių mėnesių vėlavimas tikrai būtų priimamas suprantamai ir suprantančiai“, – kalbėjo prezidentas. Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad jos perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas. Pasak G.Nausėdos, Lietuvos įsipareigojimas parengti infrastruktūrą brigadai yra nepaprastai didelis. „Tai tas...