Ukrainos vadovas pabrėžė, kad visi turėtų suprasti, kokioje padėtyje Ukraina, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europa buvo 2022 m. pradžioje ir kokioje padėtyje jie visi yra dabar. Jo nuomone, šie techniniai duomenys yra svarbūs norint suprasti, kokią įtaką Ukrainai daro gaunama pagalba ir kokios rizikos egzistuoja. „Jei prisiminsime 2022 m. įvykdytą plataus masto Rusijos invaziją, galime tvirtai žinoti, kad Rusijos grupuotės tada buvo maždaug 200 tūkst. … Šiandien Ukrainos teritorijoje yra 608 tūkst. rusų karių. Tai reiškia, kad ši grupuotė yra tris kartus didesnė už tą, kuri atėjo pas mus 2022 m. pradžioje. Taigi, kai sakoma, kad pagalbos pakanka – palyginkite, kas buvo tada ir kas vyksta dabar“, – sakė V.Zelenskis. Jis pridūrė, kad invazijos pradžioje JAV pagalba sudarė apie 90 proc. visos paramos Ukrainai. Šiandien Ukrainos kariuomenė mūšio lauke gauna apie 40 proc. pagalbos dėl Ukrainos gamybos, 40 proc. iš JAV ir 30 proc. iš Europos. V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina...

Pasak „Iran International“, Irano prezidentas ir jo delegacija atvyko į Kremlių numatytu laiku, tačiau V.Putinas dar nebuvo pasiruošęs. Leidinio šaltinis teigė, kad M.Pezeshkianas buvo pakviestas į laukiamąjį, tačiau jis mieliau nuėjo į viešbutį, prisidengdamas tuo, kad jam reikia pasimelsti. Tada Irano lyderis grįžo į susitikimą su V.Putinu, kuris vėlavo beveik valandą. V.Putinas nuolat verčia pasaulio lyderius laukti jo atvykstant, o tai laikoma psichologine buvusio KGB darbuotojo taktika. Dviem iš labiausiai pagarsėjusių atvejų V.Putinas privertė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių laukti maždaug keturias valandas, skelbia „Iran International“. Japonijos, Mongolijos ir Izraelio vadovai buvo priversti laukti iki trijų valandų. 2003 m. V.Putinas Jungtinės Karalystės karalienę Elžbietą II privertė laukti beveik 15 minučių – toks poelgis su monarchais yra itin retas atvejis. M.Pezeshkiano vizito Maskvoje metu Iranas ir Rusija pasirašė strateginės partnerystės susitarimą. V.Putinas šį susitarimą pavadino „proveržiu“ ir sakė, kad jame numatyti plataus užmojo tikslai, kuriais siekiama...

Ukraina pasienio srityje paėmė į nelaisvę du Šiaurės Korėjos karius ir paskelbė jų tardymo vaizdo įrašus, o vienas iš jų prieš kamerą pasakojo apie savo patirtį. Maskva kol kas nepripažino dislokavusi Pchenjano pajėgas kovoti Kursko srityje, nors tai patvirtino Seulas ir Vašingtonas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas lovoje gulintis jaunas karys, sakantis, kad po sausio 3-iosios, kai jis stojo į mūšį, buvo daug aukų. Taip jis atsakė į klausimą apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių tarp savo bendražygių. Ankstesniame vaizdo įraše jaunuolis pasakojo, kad sausio 3-iąją per puolimą pamatęs žūstančius bendražygius pasislėpė slėptuvėje, bet po dviejų dienų pats buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad tarnavo žvalgybos dalinyje ir kad kai kurie Šiaurės Korėjos kariai buvo apmokyti naudotis rusiška karine įranga, tačiau ne jis. Jis teigė, kad į Rusiją iš Šiaurės Korėjos buvo atgabentas, jo manymu, krovininiu laivu kartu su maždaug...

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas Berlyne susitiks su Vokietijos užsienio reikalų ministre  Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai aptars dvišalį gynybos bendradarbiavimą, Baltijos jūros ir regiono saugumo, paramos Ukrainai klausimus. K. Budrys Berlyne taip pat susitiks su Vokietijos federalinio kanclerio patarėju užsienio ir saugumo politikai Jensu Plotneriu (Jensu Pliotneriu), Vokietijos politinės minties centrų atstovais. Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Lietuva iš Vokietijos pirko daug karinės įrangos. 2027-aisiais Berlynas turėtų dislokuoti brigadą Lietuvoje, ją sudarys apie 5 tūkst. karių, kurių apie 80 proc. tarnaus Rūdninkuose, o likusi brigados dalis – Rukloje. . Source link

„ES buvo sukurta europiečiams, bet ne taip seniai ji pasirašė susitarimą su NATO, pagal kurį ES kariniu požiūriu, jei, neduok Dieve, kiltų karas, darys tai, ką jai lieps NATO“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas. Tarp NATO narių – dauguma ES šalių Šiaurės Atlanto aljansą šiuo metu sudaro 32 šalys. Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės, iš kurių tik keturios – Austrija, Kipras, Airija ir Malta – nėra NATO narės. Taigi likusios 23 valstybės vienu metu yra abiejų organizacijų narės. Tuo pat metu 1949 m. Vašingtono (steigiamojoje) sutartyje, kurioje apibrėžiamas Aljanso veiklos pagrindas, numatyta įsteigti specialią Tarybą. Tokia Taryba yra. Oficialus jos pavadinimas – Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba. Jos sprendimai būtinai išreiškia „kolektyvinę valią“, tačiau priimami bendru sutarimu, t. y. vienbalsiai. Atsižvelgiant į tai, tiesiog logiškai sunku įsivaizduoti situaciją, kai Europos Sąjunga, turinti 23 balsus 32 narių valdymo organe, patenka į tam tikrą priklausomybę ir pavaldumą nuo jo. Priešingai, galima sakyti, kad...

Karinių jūrų pajėgų vadas A.Kusmenko žuvo per mūšį Rytų Ukrainoje šių metų sausio 4 d., pasakojama bbc.com. Kol 33 m. Andrijus kariavo kare, Anastasija, kaip žurnalistė, apie jį rašė. Aš nuoširdžiai bijau, kad mūsų vaikai karą paveldės iš mūsų ir turės eiti kariauti. Žuvusiojo ginklo broliai praeina pro šalį, į karstą numesdami raudonų rožių. Laidotuvių maldoms einant į pabaigą, Anastasija pasilenkia į priekį ir paskutinį kartą pabučiuoja „savo gyvenimo meilę“. Prie katedros ji pagerbia savo „gražiausią vyrą“, žuvusį už tėvynę. „Man gaila, kad mano dukra niekada nepamatys savo tėvo, – sako ji BBC, – bet ji žinos, kad jis buvo kareivis, karininkas ir kad jis padarė viską, ką galėjo, kad Ukraina egzistuotų jai ir kitoms kartoms.“ „Šis karas tęsis tol, kol egzistuos Rusija. Aš nuoširdžiai bijau, kad mūsų vaikai jį paveldės iš mūsų ir turės eiti kariauti“. Ne taip mano išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris garsiai buvo pareiškęs, esą...

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) pirmadienį dalyvaus išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijoje, šeštadienį pranešė jos biuras.  Source link

Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino oro atakas prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus – šią kampaniją jis vadina sąžiningu atpildu už nesiliaujančius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir energetikos tinklams. „Dėl drono atakos Liudinovo mieste kilo gaisras pramonės įmonės teritorijoje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša. Liudinovas yra už 170 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos. Rusijos socialiniuose tinkluose pasklidusiuose nepatvirtintuose vaizdo įrašuose matyti ryškios liepsnos, siaučiančios, kaip teigiama, srityje esančios naftos bazės teritorijoje. Kyjivo kariuomenė pastarosiomis savaitėmis smogė kelioms Rusijos naftos saugykloms ir, be kita ko, sudavė du didelius smūgius netoli karinio aerodromo Saratovo srityje esančiam objektui, kurie sukėlė kelias dienas trukusį gaisrą. Source link

„Sutarėme, kad 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, susitarimas leis išlaikyti 5,5 proc. BVP finansavimo gynybai vidurkį minimu laikotarpiu. Source link

Autobusas avariją patyrė praėjusį sekmadienį, kai nuvažiavo nuo kelio Flakstado komunoje ir nuvirto ant šono į Kilano įlankos priekrantės vandenis. Gelbėtojai autobusą ištraukė iš vandens ir nugabeno į Leknesą. Transporto priemonė per avariją buvo stipriai apgadinta, tad ja buvo uždrausta važiuoti, kol apgadinimus ir tinkamumą eismui įvertins Norvegijos viešųjų kelių administracija. Nepaisant to, ketvirtadienį į jį įsėdo vyras, kurio tapatybė publikacijoje neatskleidžiama, ir ėmė važiuoti autobusu iš aikštelės. Netrukus į vietą prisistatė Norvegijos policijos patrulis ir aptiko autobusą už 150 metrų esančioje savitarnos degalinėje. Policininkai, kuriems apie lietuvių ketinimus išvažiuoti su autobusu, nelaukiant jokio leidimo, kažkas pranešė, įvertino, kad keli autobuso langai išdaužti, priekiniame stikle matėsi dideli įtrūkimai, taip pat trūko vieno veidrodėlio. Langus bandyta užsandarinti kartonu ir lipnia juosta. Dalis priekinio stiklo buvo uždengta plastiku. Situaciją komentavęs Vakarų Lofoteno policijos nuovados viršininkas Ketilas Finstadas-Steira džiaugėsi, kad liudininkai įspėjo pareigūnus apie autobuso manevrus ir konstatavo, kad mėginimas išvažiuoti į kelią...