Radikaliai keisti gynybos pajėgų vadovybę karo metu yra rizikingas sprendimas. Tačiau Ukraina, patyrusi stiprų Rusijos kariuomenės spaudimą, buvo priversta tai padaryti. Dabar tikimasi, kad priimtų sprendimų rezultatai fronto linijoje bus matomi ne vėliau kaip vasarą. Source link

„Vyko suplanuotas teismo posėdis, teismas apklausinėjo šiandien iškviestus asmenis. Tie asmenys, kurie buvo suplanuoti apklausti, šiandien buvo apklausti, ir toliau paskelbta pertrauka iki kito suderinto teismo posėdžio“, – BNS po posėdžio nurodė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Mindaugas Sabaitis. Pasak jo, kitame posėdyje, kuris numatytas kovo 4 dieną, bus toliau vykdomas bylos įrodymų tyrimas. Source link

Ž.Valiušaitis mirė vasario 14-ąją. Karininkas gimė 1971 m. rugsėjo 19 d. Radviliškyje. Šiauliuose baigė vidurinę mokyklą. 1991 m. gegužės 2 d. stojo į Krašto apsaugos departamento Mokomąjį junginį. Paskirtas į Ryšių būrį šauliu, ryšininku. Kuriantis Šiauliuose MPB „Geležinis vilkas” batalionui, perkeltas ten. 1996 m. birželio 1 d. suteiktas leitenanto laipsnis. 1996 rugpjūčio 1 d. paskirtas MPB „Geležinis vilkas“ Štabo kuopos vado pavaduotoju. 1998 m. tarnavo Taikos rėmimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Nuo 2000 m. balandžio – MPB „Žemaitija“, vėliau reorganizuotos į Vakarų karinę apygardą, ryšių skyriaus vado pavaduotojas, vadas. 2006 m. buvo Tarptautinėje misijoje Irake, tarnavo Lenkijos daugianacionalinės divizijos štabe. Nuo 2008 m. gegužės – Sausumos pajėgų štabe Ryšių ir informacinių sistemų skyriuje. Nuo 2012 m. lapkričio dirbo Krašto apsaugos ministerijoje plėtros padalinyje. Nuo 2019 m. – Lietuvos kariuomenės kanceliarijos patarėjas atstovavimo grupėje Gruzijoje. Nuo 2024 m. liepos tarnavo Informacinių technologijų tarnyboje prie KAM. 2025 m. sausio 10 d. išėjo...

Jis parengė ir ketvirtadienį registravo atitinkamas Teismų bei Viešojo saugumo tarnybos įstatymų pataisas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato, kad tvarką teismuose padeda užtikrinti policija, tačiau pareigūnai budi tik keturiuose teismuose: Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme.  Policijos departamentas ne kartą akcentavo negalintis dėmesio teismams skirti ignoruodamas kitų asmenų ar organizacijų poreikius. „Turime pripažinti, kad teismuose dirbantys ir besilankantys asmenys nėra saugūs, nes patekimas į daugelį teismų – visiškai nekontroliuojamas, niekas netikrina čia atvykstančių asmenų tapatybės, o į teismo posėdžių sales galima įeiti su įvairiais neleistinais daiktais“, – Seimo pranešime cituojamas S. Skvernelis. Anot jo, dabartinė tvarka, kai saugumą teismuose turi užtikrinti policija, nėra efektyvi. „Policijos pajėgos turi būti nukreipiamos ne atskirų įstaigų apsaugai, o visos visuomenės saugumo stiprinimui, nusikalstamumo prevencijai ir tyrimui. Objektų apsaugos srityje tikslinga pasitelkti VST pareigūnus“, – pabrėžė parlamento vadovas. Anot jo, teismų apsauga nebūtų visiškai nauja funkcija VST...

Vėlų trečiadienį V. Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius per savo kasdienį vakarinį vaizdo įrašą, praėjus kelioms valandoms po to, kai D. Trumpas savo socialiniame tinkle jį sukritikavo ir pavadino diktatoriumi. Šie D. Trumpo komentarai atkartojo Kremliaus kalbas ir šokiravo Europą bei Kyjivą. „Rytoj planuojame susitikti su generolu Kelloggu, ir mums labai svarbu, kad šis susitikimas ir apskritai mūsų darbas su Amerika būtų konstruktyvus“, – sakė V. Zelenskis. „Kartu su Amerika ir Europa taika gali būti patikimesnė, ir tai yra mūsų tikslas“, – pridūrė jis. Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad galingiausi pasaulio žmonės – akivaizdi aliuzija į D. Trumpą – turi rinktis – būti su Kremliumi arba siekti taikos. „Ateitis yra ne su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, o su taika. Kiekvienas pasaulio gyventojas ir galingieji gali rinktis: būti su Putinu ar su taika. Turėtume rinktis taiką. Dėkoju visiems už palaikymą“, – pažymėjo jis.  Jis sakė, kad „tikisi Ukrainos vienybės“, taip pat „Europos...

Kad S.Witkoffo, kaip JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose, vaidmuo toli gražu neapsiriboja jo pareigų pavadinimu, paaiškėjo kiek daugiau nei prieš savaitę, kai dėl jo vizito į Maskvą Rusija paleido amerikiečių kalinį Marcą Fogelą. Tačiau kas yra Kirilas Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo generalinis direktorius? Source link

Nurodoma, kad pirmasis incidentas įvyko ankstų trečiadienio rytą. Iš Krasnojarsko į Norilską skridusio lėktuvo „NordStar Boeing 737-800“ su 157 žmonėmis įgula pranešė, kad suveikė salono aukščio signalizacija ir sumažėjo oro slėgis. Pasak skrydį vykdžiusios bendrovės, jutiklis suveikė praėjus pusantros valandos po pakilimo. Pilotai priėmė sprendimą sumažinti aukštį ir tęsti skrydį į galutinį tikslą vietą. 3.05 val. Maskvos laiku laineris nusileido Norilsko oro uoste. „Lėktuvu skrido 156 keleiviai, tarp jų aštuoni vaikai. Nė vienas iš keleivių nebuvo sužeistas. Šiuo metu atliekama techninė orlaivio apžiūra“, – sakė bendrovės „NordStar“ atstovas. Tuo pat metu šaltinis operatyvinėse tarnybose valstybinei naujienų agentūrai TASS pranešė, kad lėktuvas turėjo leistis avariniu būdu dėl sklendžių gedimo. Vakarų Sibiro transporto prokuratūra savo ruožtu patvirtino, kad įgula pastebėjo neteisingą sparno mechanizacijos elementų veikimą. Antroji avarija įvyko tą pačią dieną po pietų su „Sukhoi Superjet“ laineriu, vykdžiusiu skrydį iš Maskvos į Nižnekamską. Lėktuvas buvo priverstas grįžti į išvykimo oro uostą (Šeremetjevo)...

Šiandien naujoji JAV administracija sugrąžino Miuncheno suokalbio atmosferą – dėl Ukrainos likimo planuojamos tiesioginės derybos tarp Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino, nedalyvaujant nei ukrainiečiams, nei europiečiams, kurie būtų kitas Maskvos taikinys kritus Ukrainai. Dangstydamiesi realizmo kaukėmis, ant stalo JAV administracijos pareigūnai išmeta keisčiausias idėjas – kolonialinis sandėris JAV perimti pusės Ukrainos retųjų mineralų kontrolę be jokių papildomų saugumo garantijų, sustabdytos ar net atšauktos Ukrainos narystės NATO perspektyvos, svarstymai apie europines ir neeuropines (?) taikos palaikymo pajėgas, kurioms nebūtų taikomas Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnis, net užuominos apie Kremliaus interesų paisymą atitraukiant JAV pajėgas iš Baltijos šalių. Jeigu Trumpo administracija rimtai žiūrėtų į susitarimą dėl taikos, ji tikriausiai didintų spaudimą Rusijai ir skirtų daugiau paramos Ukrainai, taip pat palaikytų kuo didesnį neapibrėžtumą, neatmesdama nei Ukrainos narystės NATO, nei amerikiečių pajėgų įsitraukimo variantų. Tačiau viso to nėra – yra tik konfliktai su pagrindiniais sąjungininkais ir nuolatinis skubos pasiekti susitarimą akcentavimas, t. y....

Savo antrosios inauguracinės kalbos pradžioje prezidentas pakartojo šūkiu „Amerika pirmiausia“ apibrėžiamą užsienio politikos doktriną. „Kiekvieną Trumpo administracijos dieną aš, labai paprastai, pirmiausia rūpinsiuosi Amerika“, – sakė prezidentas. Ši doktrina pagrįsta JAV interesų prioritetu bet kokiose tarptautinėse sąjungose, ginčuose ar derybose. Ji formuos D.Trumpo santykius su sąjungininkais, kaimynais ir konkurentais. Lietuvos vyriausybei ir diplomatams, siekiantiems užmegzti bendradarbiavimu pagrįstus santykius su Trumpo administracija, būtų naudinga prisiminti prezidento Johno F. Kennedy žodžius: „Neklauskite, ką jūsų šalis gali padaryti dėl jūsų – klauskite, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies.“ Šis posakis galėtų būti performuluotas taip: „Neklauskite, ką Amerika gali padaryti Lietuvai – klauskite, ką Lietuva gali padaryti Amerikai.“ Jei naujoji Lietuvos vyriausybė užduos sau šį klausimą ir savo užsienio politikos derybų gaires formuluos vadovaudamiesi šiuo principu, abipusiai naudingi susitarimai ir konstruktyvūs santykiai taps lengviau pasiekiami. Konkrečių diskusijų temų, padedančių užsienio vyriausybėms užmegzti geresnį dialogą su Trumpu, atsirado jau per pirmąją jo kadenciją. Source...

Sausį grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas pasirašę virtinę ginčytinų vykdomųjų įsakų. D. Trumpas siekia mažinti viešąsias išlaidas ir ypač naikinti federalines agentūras. Tokie jo įsakai sukėlė daugybę teisinių iššūkių. Vasario 7-ąją Baltieji rūmai atleido Specialiojo patarėjo biuro vadovą Hamptoną Dellingerį (Hamptoną Delindžerį), tačiau šis apskundė šį sprendimą ir apygardos teismas nurodė jį grąžinti į darbą. Šeštadienį JAV apeliacinis teismas atmetė D. Trumpo administracijos prašymą panaikinti sprendimą. Sekmadienį Aukščiausiajam Teismui pateiktame skubos tvarka pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad tai yra „beprecedentis pasikėsinimas į valdžių atskyrimą, dėl kurio būtina nedelsiant imtis priemonių“. Aukščiausiasis Teismas, kuriame šiuo metu yra trys D. Trumpo paskirti teisėjai, gali suvaidinti svarbų vaidmenį, kai kurių ekspertų nuomone, gresiančioje konstitucinėje krizėje, prezidentui bandant savo vykdomosios valdžios ribas, o teismų sistemai priešinantis. Praėjusį mėnesį antrąją kadenciją pradėjęs D. Trumpas ėmėsi kampanijos, kuriai vadovauja vienas pagrindinių jo rėmėjų Elonas Muskas (Ilonas Maskas), siekdamas sumažinti JAV valdžios institucijų skaičių arba jas išformuoti....